Gyvena ūkinykus, ir jis turėja vienų dukterį. Vienų dienų dukte nuėja unt ežerų maudytis – atėja toks jaunikaitis, jėme ir pajėme jos drabužis. Saka jai:
– Tekėsi už manį, tė atiduosi tava drabužis.
To merginu, negałėdamu ait namo be drabužių, prisižadėjo už ja tekėt. Vienų dienų atėja, ir tėvė, ir brolė turėja išlaist už nepažįstama. Tėvė paklause, koks yra ja vardus, – tas ponaitis saka:
– Žaltys.
Išvažiava iš kaima, pasikėla aukštyn unt padangį, łėke łėke, priłėke dvarų, nusilaide. Jai tį buva gerai: ir tarnų, ir tarnaičių turi, viska valgyt ir gert. Išbuva jo du metu – ji pasilga labė sava tėvų. Ji pradėja prašytis, kad laistų pavešėt pas tėvus. Dar jis jai padare auksa ratelį, sudabra krėslų ir šilka kodelį, saka:
– Kė tas ratelis sudils ir to kodelį kė suverpsi, tė tadu važiuosim.
O jis, tas jos vyrus, ir vėl išłėkdava, namie nebūdava.
Vienų sykį tarnaite jų paklause:
– Kodel, poni, esi teip nuliūdus?
Saka:
– Ko gi nebūsi nuliūdus, kad daug metų jo, kėp mačio motinų, labė išsiilgo sava tėviškės ir nori atlankyt, ali mana vyrus nelaidži mani. Šitė dave ratelį ir šilka kodelį, saka: „Kė šitus ratelis sudils ir to kodelį suverpsi, tė tadu važiuosim“.
Tarnaite saka:
– Tas tava vyrus yra velnis, ir šitus dvarus yr užkeiktus, ir tas ratelis niekadės nesudils. Tik jei teip darysi, kėp aš liepsi, tė par tris dienus jį sudilysi ir to kodelį suverpsi. Tadu, kė važiuosi pas tėvus, pasiimk visus sava vaikus draugi su sau, – o ji turėja du vaiku ir vienų mergaitį. – Jei nori, kad tas ratelis sudiltų, tė ryto, kė tava vyrus išłėks, tė tu prikūrink smagė pirtį ir to ratelį nunešk unt pirtį, uždėk unt krasnės, palaikyk, ir tadu sudils.
Tė teip ji ir padare, kėp tarnaite liepe. Unt trečio dienų jo ratelis sudila. Dabar saka:
– Jo važiuosim.
– Gerė.
Ir išvažiava. Važiava važiava, jo netoli namų, privažiava to ežerų. Dabar saka:
– Aš šiči lieku. Kė tu grįši, tė kė privažiuosi pri šita ežera, sustok ir manįs pašauk, sakyk: „Žalty Žalty, vyrė mana, jei tu gyvus, išlaisk piena putus, jei negyvus – krauja putus“, – tė jei aš būsi gyvus, išlaisi piena putus, jei ne – krauja putus.
Pasiverte unt žaltį ir įlinda unt to ežerų. Ji pervažiavo pas tėvus. Tėvė klausi:
– Kur vyrus, ka jis neatvažiava?
Saka:
– Palika namė, turi užsiėmimų, negalėja atvažiuot.
Vakari jos brolis joji arklių ganytų ir praša, kad laistų vienų vaikų su jom draugė. Saka:
– Gali.
Nujoja unt girio, susikūre ugnį. Dabar jis klausi:
– Kur yra tava tete?
Vaikas saka:
– Nežino.
Jis jėme to vaikų lupe, lupe, ali vis nesake ir nesake.
Rytų, kė parjoja namo, moči klausi, kas yra, kad ja teip akytės išverktas.
Saka:
– Dūmė išėde, vejis nešioji pri ugnė.
Antrų vakarų joji ir vėl praša, kad laistų antrų vaikų. Saka:
– Gali.
Ir vėl jis sukūre ugnį ir klausi:
– Kur tava tėvus yra?
Nesaka. Jis ir to lupe, lupe, bet neišgava nieka.
Rytą vėl moči saka, kas yra, kad akytės ja išverktas. Saka:
– Mat pri ugnė vėjis dūmus nešioji, lendu unt akis, tė ir išėda.
Trečį vakarų praša, kad to mergaitį laistų su jo. Saka:
– Man ne teip ilgu bus par naktį.
Moči nenorėja laist, ali jis išpraše. Vėl sukūre ugnį, pasijėme rykštį, saka:
– Pasakyk, kur yra tava tėvus.
Ji saka:
– Tam ežeri palika. Kė mamu grįš atgal, tė pasakys privažiavus: „Žalty Žalty, mana vyri, jei dar gyvus, išliek piena putus, jei negyvus – krauja putus“.
Rytą parjojus moči saka:
– Jo tava, vaikeli, neišverktas akełės.
Tas jos brolis, pajemįs dalgį, toj nułėke pas to ežerų, saka:
– Žalty Žalty, mana vyri, jei dar gyvus, išlaisk piena putus, jei negyvus – krauja putus.
Jėme ir išlaide piena putus ir lenda iš vandenia. Jis kėp tik kirta su dalgi – ir nukirta to žaltį.
O jo atėja laikus seserė namo grįžti. Dabar jis užsislėpįs lauki, ko seso darys, kė atvažiuos. Atvažiava, saka:
– Žalty Žalty, mana vyri, jei dar gyvus, išlaisk piena putus, jei negyvus – krauja putus.
Jėme ir išlaide krauja putus! Dabar ji ir pradėja mušti to mergaitę, ir tiek bijo to mergaite – drebu visu. Bemušamu to mergaite pavirta drebuli (apuše), vėnas vaikus – ųžolu, o antrasis – uosi, ji pati įlindus į stabułį*.
Lietuviškos pasakos. Kn. 2 / surinko Jonas Basanavičius; parengė Kostas Aleksynas; įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Vaga, 2003, p. 123, Nr. 26.
Aukštaičių kultūros aktualizavimas kolektyvine instaliacija, jungiančia skirtingų autorių interaktyvias keramikos skulptūras ir pasakas vaikams.
Rėmėjai:
Partneriai:
Aukštaičių kultūros aktualizavimas interaktyviomis meninėmis priemonėmis “GYVAPASAKIS” yra unikalus Pasaulio mastu keramikos skulptūrų ir pasakų simpoziumas, kurio metu siekiama sukurti kolektyvinę interaktyvią instaliaciją, jungiančią skirtingų autorių keramikos skulptūras ir pasakas vaikams.
Simpoziumas vyksta nuo 2023 m. Gegužės 19 iki Birželio 29 d. Panevėžio mieste: Artihost erdvėje, UAB Midenės dirbtuvėse, Pragiedruliuose, Petkevičaitės Bitės viešojoje bibliotekoje, Marijonų parke.
Simpoziume dalyvauja 5 keramikai – skulptoriai – edukatoriai: Eugenijus Čibinskas, Kęstutis Krasauskas ir Vilmantė Žegulytė – Dvareckė iš Panevėžio, Giedrė Baltakytė iš Vilniaus, Noe Kuremoto iš Japonijos, profesionali istorijų žodžiu pasakotoja bei pasakojimo meno mokytoja Milda Varnauskaitė, Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnioji muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atstovė ir pasakų ekspertė: dr. Jūratė Šleponytė, Panevėžio kraštotyros muziejaus etninės kultūros skyriaus vedėja Lina Vilienė.
Simpoziumas atkreipia dėmesį į sakytinės lietuvių kalbos išsaugojimo vertę ir meno prieinamumą interaktyviomis priemonėmis. Projekto metu įrengiama saugiam žaidimui pritaikyta, pasaką patirti kviečianti kultūrinė laisvalaikio erdvė. Menininkai kuria penkias (garsines) keramines kompozicijas / skulptūras, kviečiančias patirti pasaką per vizualiai išreikštą jos vaizdą, pasitelkiant Aukštaitijos regiono tautosaką.
Gegužės 19 d. 17:15 Artihost erdvėje: Skulptorių ir pasakotojų susitikimas
Gegužės 20 – Birželio 2 d. Midenėje: Skulptūrų lipdymas pasakų motyvais
Birželio 1 d., 17:15 Petkevičaitės Bitės viešojoje bibliotekoje paskaita: Gyvapasakis: pasakų prasmė ir svarba vaikų ugdyme: iki 100 žm., registracija privaloma.
Birželio 2 – 21 d. Midenėje: Skulptūrų džiūvimas
Birželio 3d. 11 val. Midenė salėje: Molio edukacija / dirbtuvės vaikams Tėčio dienos progai paminėti.
Birželio 10 d. 13 val. Pragiedruliuose: Molio ir Pasakų edukacija suaugusiems: iki 15 žm., registracija privaloma.
Birželio 17 d. 13 val. Pragiedruliuose: Molio edukacijos antra dalis (tiems, kas dalyvavo I dalyje)
Birželio 22 – 24 d. Midenėje: Skulptūrų degimas
Birželio 29 d. 17:15 Marijonų parke, Panevėžyje: Gyvapasakio skulptūrų parko vaikams atidarymas
Parsisiųskite Gyvapasakis info brošiūrą čia
https://artihost.eu/wp-content/uploads/2023/05/Gyvapasakis-v4_compressed.pdf
Artihost – šiandien apsistok, pasidarbuok ir apsilankyk spektaklyje ar galerijoje, rytoj pradėk nuo jogos, susipažink su keliautojais iš viso pasaulio ir patyrinėk meno ir kultūros žemėlapį Panevėžyje. Laukiame jūsų arti Autobusų stoties ir Laisvės aikštės ir turime jums klausimą reflekcijai „What kind of ART I HOST?“
The Only in the World Hostel & Co-Working to offer Art & Culture Residency. With each stay you support Artist in Residence. Together with artists & culture representatives we develop international artistic & culture projects in Panevėžys town. You can join as a guest and artist. Hostel constantly hosts artistic exhibitions, which you are welcome to explore. Artihost is located at the very center of Panevėžys, nearby bus station, which until 1929 was the poorest Jewish quarter Slabada.
Artihost.eu | @artihost | +370 622 58334
Savanoriu a. 12, 3 aukštas, Artihost
Artihost Hostel
Savanorių a. 12
Panevėžys
Lithuania
Tel.: +370 622 58334
hello@artihost.eu