Gyveno vienas turtingas vaizbūnas. Jis turėjo sūnų. Tam sūnui užaugus, mirė motina. Jinai savo sūnui nieko nepaliko. Sūnus, nuėjęs ant kapų, pradėjo verkti:
– Motina motina, dėl ko man nieko nepalikai?
Motina atsiliepė:
– Aš tau palikau rykštelę. Ko tik tu norėsi, pašmikštuok su ja, tai viską ir turėsi: arklį, ratus ir visą ūkę.
Motina tik jam prisakė nekalbėti septynius metus.
Vieną sykį jis, eidamas per miestą, sutiko važiuojant karalių. Karalius jam sako:
– Duok kelią!
Jis neduoda. Vėl karalius suriko:
– Duok kelią!
Jis gi tik sušvilpė ir stovi. Tada karalius išsiėmė diržą ir sudavė jam tris kartus. Jis vis stovi ir švilpia. Karalius perpykęs paėmė tą vaizbūno sūnų ir pasodino kalinyje ant metų. Kalinys gi buvo karaliaus namuose.
Tas karalius turėjo tris dukteris. Viena karaliaus duktė – vyresnioji – nešė tam vaizbūno sūnui valgyt pusrytį, antra nešė jam pietus, trečia nešė vakarienę. Tai trečiai labai patiko vaizbūno sūnus. Ji visaip jį kalbino kalbino ir neprikalbino. Jis tik švilpė, daugiaus nieko.
Vieną sykį karalius visas tris savo dukteris nusūdijo ant smako prarijimo. Vyresnioji duktė nunešė į kalinį pusryčius ir sako:
– Dabar sudiev, daugiaus gal nesimatysim.
Puolė ant kelių ir pradėjo verkti, bet vaizbūno sūnus nieko nesakė, tik sušvilpė ir nuėjo. Per pietus dvyliktoje adynoje jis pavalgė, sušmikštavo su rykščiuke – atsidarė jam durys, atsirado prie jo didelis arklys, kardas, gražūs drabužiai. Jis užsėdo ant arklio ir nujojo prie jūrių. Žiūri – smako tarnai pradėjo mėtyti akmenines skiedras ir sako:
– Žiūrėk, tavo tėvo dvaras dega, – kad jis pasiskubintų nujot, pakol smakas išlįs iš jūrių.
Bet jis neklausė, prijojo prie jūrių. Žiūri – išlenda iš jūrių smakas su penkiomis galvomis. Vaizbūno sūnus nukirto, nukirto žalčiui visas galvas ir karalaitę išgelbėjo nuo smako prarijimo. Karalaitė prašė tą vaizbūno sūnų ant pietų. Jis sako:
– Aš pas tavo tėvą geriu ir valgau už tris plėtis mati prajop.
Karalaitė parėjo namon. Likusi dvi karalaiti klausė jos:
– Kas tave išgelbėjo nuo smako?
Karalaitė sako:
– Atjojo vienas ricierius ant didelio arklio ir nukirto smakui visas galvas ir išgelbėjo mane. Jis teip sakė: „Už tris plėtis mati prajop“.
Karalius, ėmęs knygą, pradėjo ieškoti. Visą išvartęs, nerado tokios pavardės ir vardo.
Dabar ant antros dienos reikia antrai karalaitei eiti ant smako prarijimo. Ji nunešė pietų į kalinį vaizbūno sūnui, puolė ant kelių, pradėjo verkti, pasakė jam sudiev. Jis nieko neatsakė, tik sušvilpė ir išėjo. Pavalgęs pietus, pašmikštavo su rykšte – atsidarė durys, atsirado jam arklys, kardas, drabužiai. Jis užsėdo ant arklio ir joja. Vėl smako tarnai mėto akmenis ir sako:
– Žiūrėk, tavo tėvo dvaras dega, dvaras dega!
Bet jis nesustojęs nujojo ant jūrių kranto. Išlindo smakas iš jūrių su aštuoniomis galvomis. Tasai smakui visas galvas nukapojo ir antrąją išgelbėjo. Karalaitė sako:
– Prašom ant pietų!
Jisai atsakė:
– Aš pas tavo tėvą geriu ir valgau [už tris plėtis] mati prajop.
Karalaitė parėjo namo. Tėvas labai apsidžiaugė ir klausė:
– Kas tave išgelbėjo?
Karalaitė sako:
– Toks puikus ricierius. Jis teip sakė: „Už tris plėtis mati prajop“.
Karalius išvertė visą knygą ir nerado tokio žmogaus.
Dabar ant trečios dienos reikia trečiai karalaitei eiti ant jūrių kranto. Karalaitė nuėjo į kalinį pas vaizbūno sūnų. Girdi, kad jis balsiai meldžiasi. Ji ir eina. Pradarė duris, o jis, puolęs prie durų, pradėjo rėkti:
– Kaip tu išdrįsai eiti, kada aš meldžiuos? Bet jei prižadėsi niekam nesakyti, kad aš moku kalbėti, tai išgelbėsiu nuo smako ir tave.
Karalaitė prižadėjo. Jai nuėjus prie jūrių, vaizbūno sūnus sumušė kelius sykius į žemę su rykščiuke – tuojaus atsirado didelis arklys, drabužiai. Jis nujojo prie jūrių, žiūri – išlenda smakas su dvylika galvų. Smakas sako:
– Tu mano visus brolius iškapojai, bet dabar mūsų neiškaposi.
O jisai pradėjo kapoti, tik, paskutinę [galvą] kertant, nusikirto sau ranką. Karalaitė užmovė jam ant rankos žiedą ir surišo su šilkine nosine ranką. Jo ta karalaitė prašė jį ant pietų. Jis gi teip pat sakė:
– Už tris plėtis mati prajop.
Karalaitė parėjo namon. Karalius klausia:
– Kas išgelbėjo tave?
Ji sako:
– Atjojo toks didelis ricierius, gražiai apsirėdęs.
Tėvas klausia:
– Ar prašei ant pietų?
– Prašiau – kad jis neeina.
– Nu, ką jis sako?
– Kad už tris plėtis mati prajop.
Karalius pradėjo žiūrėti į knygas ir rado „už tris plėtis mati prajop“. Tada karalius nuėjo į kalinį pas vaizbūno sūnų, bet tasai miegojo, prie savęs gi turėjo kardą, kamanas, ant rankos žiedą ir ranka buvo surišta su šilkine nosine. Karalius, puolęs ant kelių, pradėjo verkti ir dėkavoti jam, kad visas jo dukteris išgelbėjo. Paskui pašaukė ir dukteris. Vaizbūno sūnus sako karaliui:
– Nevertas esu, kad karalius prieš mane lenktųs.
– Kaip aš nesilenksiu, kad išgelbėjai mano dukteris.
Dabar jisai sako:
– Eisiu pažiūrėti savo arklio.
Išėjo, paglostė arklį, tik šmakšt ir joja. Karalius persigando, puolė ant kelių, bet jis sako:
– Nebijokit, aš tuojaus parjosiu: joju pažiūrėti savo tėvo.
Karalius prašė, kad sugrįžtų, žadėjo už jo leisti savo dukterį. Jisai pažadėjo grįžti. Radęs savo tėvą dvare kiaules beganantį, atėmė jį ir parsivedė pas karalių. Tada jau buvo vestuvės. Ir aš ten buvau. Man nupirko stiklinius čebatėlius. Per vestuves buvo pašalas, tik aš išėjau ant lauko – ir sudužo mano čebatėliai, ir atsiradau čia ant krasės besėdinti ir pasaką bekalbanti.
Lietuviškos pasakos įvairios. Kn. 2 / surinko Jonas Basanavičius; parengė Kostas Aleksynas; įvadą parašė Leonardas Sauka; paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. Nr. 90.
There lived a rich man. He had a son. When that son grew up, the mother died. She left nothing to her son. The son, who went to the grave, began to cry:
– Mother, mother, why didn’t you leave me anything?
The mother responded:
– I left you a whip. Whatever you want, play with her, and you will have everything: a horse, wheels and a whole farm.
His mother only ordered him not to speak for seven years.
Once, while passing through the city, he met the king as he was riding. The king says to him:
– Make way!
He doesn’t give. Again the king cried out:
– Make way!
He just whistled and stood. Then the king took out his belt and struck him three times. He keeps standing and whistling. The king was furious and took the prince’s son and put him in prison for a year. The prisoner was in the king’s house.
That king had three daughters. One of the king’s daughters – the eldest – brought the prince’s son to eat breakfast, the second brought him lunch, the third brought dinner. The third one liked the prince’s son very much. She talked to him in every way, talked to him and didn’t talk to him. He just whistled, nothing more.
Once the king had all three of his daughters gobbled up. The elder daughter took breakfast to the prisoner and says:
– Goodbye now, maybe we won’t see each other again.
He fell to his knees and began to cry, but the son of the prince did not say anything, he just whistled and left. At lunchtime on the twelfth day, he ate, joked with the whip – the door opened for him, a big horse, a sword, and beautiful clothes appeared next to him. He mounted his horse and rode to the seas. You see, the servants of Smak began to throw stone chips and say:
– Look, your father’s mansion is on fire – so that he hastened to smell it, before his nose came out of the seas.
But he didn’t listen, he rode to the seas. You see – a beak with five heads comes out of the seas. Vaizbūn’s son cut off all the snake’s heads and saved the queen from being swallowed by the snake. The queen asked that prince’s son to dinner. He says:
– I drink and eat at your father’s place for three dinars mati prajop.
The queen went home. The other two queens asked her:
– Who saved you from the smell?
The Queen says:
– One knight came on a big horse and cut off all the heads of the chin and saved me. He then said: “For three expansions, you’ll be fine.”
The king, taking the book, began to search. After searching everything, he did not find such a surname and first name.
Now on the second day it is necessary for the second queen to go on swallowing the chin. She took lunch to the prisoner’s son, fell to her knees, began to cry, and said to him, “Goodbye.” He didn’t answer, just whistled and left. After eating lunch, he lashed out with a whip – the door opened, a horse, a sword, and clothes appeared for him. He got on his horse and rode. Again the servants of the smack throw stones and say:
– Look, your father’s mansion is on fire, the mansion is on fire!
But he went without stopping to the shore of the seas. A beast emerged from the seas with eight heads. He cut off all the heads of that smak and saved the second one. The Queen says:
– Lunch please!
He answered:
– I drink and eat at your father’s place [for three dinars] mati prajop.
The queen went home. The father was very happy and asked:
“Who saved you?”
The Queen says:
– Such a great knight. He then said: “For three expansions, you’ll be fine.”
The king translated the whole book and found no such person.
Now on the third day it is necessary for the third queen to go to the shore of the seas. The queen went to the prince’s son as a prisoner. You can hear him praying aloud. She goes. The door opened, and he rushed to the door and started screaming:
– How dare you go when I’m praying?” But if you promise not to tell anyone that I can talk, I’ll save you from the smell too.
The queen promised. When she went to the seas, the son of the eunuch struck the ground several times with a whip – immediately a large horse and clothes appeared. He went to the seas, looks – a beak with twelve heads comes out. Smak says:
– You dug up all my brothers, but now you won’t dig up us.
And he started to chop, only, during the last [head] cut, he cut off his own hand. The queen put a ring on his hand and tied his hand with a silk handkerchief. His queen asked him to dinner. He also said:
– For three expansions, you’ll see it.
The queen went home. The king asks:
“Who saved you?”
She says:
– Such a big knight, beautifully dressed, rode up.
Father asks:
“Did you ask for lunch?”
– I asked – that he doesn’t go.
“Well, what does he say?”
– That for three expansions, you can see it.
The king began to look at the books and found “for three expansions mati prajop”. Then the king went to the prisoner to the prince’s son, but he was asleep, and he had a sword, a bridle, a ring on his hand, and his hand was tied with a silk handkerchief. The king, falling on his knees, began to cry and thank him for saving all his daughters. Then he called his daughters. The prince’s son says to the king:
– I am not worthy for the king to bow down to me.
“How will I not bow to you for saving my daughters.”
Now he says:
– I’m going to see my horse.
He went out, stroked the horse, just chattered and rode. The king was frightened and fell on his knees, but he says:
– Don’t be afraid, I’ll ride right away: I’m riding to see
Aukštaičių kultūros aktualizavimas kolektyvine instaliacija, jungiančia skirtingų autorių interaktyvias keramikos skulptūras ir pasakas vaikams.
Rėmėjai:
Partneriai:
Aukštaičių kultūros aktualizavimas interaktyviomis meninėmis priemonėmis “GYVAPASAKIS” yra unikalus Pasaulio mastu keramikos skulptūrų ir pasakų simpoziumas, kurio metu siekiama sukurti kolektyvinę interaktyvią instaliaciją, jungiančią skirtingų autorių keramikos skulptūras ir pasakas vaikams.
Simpoziumas vyksta nuo 2023 m. Gegužės 19 iki Birželio 29 d. Panevėžio mieste: Artihost erdvėje, UAB Midenės dirbtuvėse, Pragiedruliuose, Petkevičaitės Bitės viešojoje bibliotekoje, Marijonų parke.
Simpoziume dalyvauja 5 keramikai – skulptoriai – edukatoriai: Eugenijus Čibinskas, Kęstutis Krasauskas ir Vilmantė Žegulytė – Dvareckė iš Panevėžio, Giedrė Baltakytė iš Vilniaus, Noe Kuremoto iš Japonijos, profesionali istorijų žodžiu pasakotoja bei pasakojimo meno mokytoja Milda Varnauskaitė, Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnioji muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atstovė ir pasakų ekspertė: dr. Jūratė Šleponytė, Panevėžio kraštotyros muziejaus etninės kultūros skyriaus vedėja Lina Vilienė.
Simpoziumas atkreipia dėmesį į sakytinės lietuvių kalbos išsaugojimo vertę ir meno prieinamumą interaktyviomis priemonėmis. Projekto metu įrengiama saugiam žaidimui pritaikyta, pasaką patirti kviečianti kultūrinė laisvalaikio erdvė. Menininkai kuria penkias (garsines) keramines kompozicijas / skulptūras, kviečiančias patirti pasaką per vizualiai išreikštą jos vaizdą, pasitelkiant Aukštaitijos regiono tautosaką.
Gegužės 19 d. 17:15 Artihost erdvėje: Skulptorių ir pasakotojų susitikimas
Gegužės 20 – Birželio 2 d. Midenėje: Skulptūrų lipdymas pasakų motyvais
Birželio 1 d., 17:15 Petkevičaitės Bitės viešojoje bibliotekoje paskaita: Gyvapasakis: pasakų prasmė ir svarba vaikų ugdyme: iki 100 žm., registracija privaloma.
Birželio 2 – 21 d. Midenėje: Skulptūrų džiūvimas
Birželio 3d. 11 val. Midenė salėje: Molio edukacija / dirbtuvės vaikams Tėčio dienos progai paminėti.
Birželio 10 d. 13 val. Pragiedruliuose: Molio ir Pasakų edukacija suaugusiems: iki 15 žm., registracija privaloma.
Birželio 17 d. 13 val. Pragiedruliuose: Molio edukacijos antra dalis (tiems, kas dalyvavo I dalyje)
Birželio 22 – 24 d. Midenėje: Skulptūrų degimas
Birželio 29 d. 17:15 Marijonų parke, Panevėžyje: Gyvapasakio skulptūrų parko vaikams atidarymas
Parsisiųskite Gyvapasakis info brošiūrą čia
https://artihost.eu/wp-content/uploads/2023/05/Gyvapasakis-v4_compressed.pdf
Artihost – šiandien apsistok, pasidarbuok ir apsilankyk spektaklyje ar galerijoje, rytoj pradėk nuo jogos, susipažink su keliautojais iš viso pasaulio ir patyrinėk meno ir kultūros žemėlapį Panevėžyje. Laukiame jūsų arti Autobusų stoties ir Laisvės aikštės ir turime jums klausimą reflekcijai „What kind of ART I HOST?“
The Only in the World Hostel & Co-Working to offer Art & Culture Residency. With each stay you support Artist in Residence. Together with artists & culture representatives we develop international artistic & culture projects in Panevėžys town. You can join as a guest and artist. Hostel constantly hosts artistic exhibitions, which you are welcome to explore. Artihost is located at the very center of Panevėžys, nearby bus station, which until 1929 was the poorest Jewish quarter Slabada.
Artihost.eu | @artihost | +370 622 58334
Savanoriu a. 12, 3 aukštas, Artihost
Artihost Hostel
Savanorių a. 12
Panevėžys
Lithuania
Tel.: +370 622 58334
hello@artihost.eu