Vienų dienų piemenis valge pietų. I nudriba jiem bevalgunt duonos kųsnelis. Vorus pamate, pasigrebe tų kusnelį i nešu Dievu parodyt, ką piemenis duonų unt žemes mėta. Skruzdelye lėke iš paskas dungun pasakyt, ka vorus meluoji.
Vorus nulake pas dievą i saka:
– Poni Dievi, tie piemenis duona nemyli, unt žemes mėta. Nubausk juos!
Skruzdelyte lėkė lėkė, ka let partrūka. Let priluke pri Dieva i saka:
– Dievi neklausyk ana. Jis meluoji. Piemenym netyčiom trupinėlis nudriba žemėn.
Dievs papyka, ka duos voru kupron su runku, ka let kupru iššoka.
Daba vorus su kupru, a skrusdela partrūkus.
Pasakojo Paulina Skrebytė, Tamošiaus g. 1911 m. gim. Kerblonių kaimas, Miežiškių apyl. Užrašė Evelina Skrebytė 1997 m.
One day the shepherd boys were having their lunch. While they were eating, a little piece of bread fell to the ground. The spider saw it, grabbed the piece and carried it to God to show him how the shepherds throw bread on the ground. The little ant ran after him up to heaven to tell God that the spider was lying.
The spider reached God and said:
– Lord God, these shepherds don’t value bread, they throw it on the ground. Punish them!
The little ant ran and ran so fast that she nearly snapped in two. She reached God and said:
– God, don’t listen to him. He is lying. The shepherds dropped a crumb by accident.
God got so angry that he struck the spider on the back with his hand, and a hump popped up.
And that is why the spider has a hump and the ant is pinched in the middle.
Told by Paulina Skrebytė (born 1911), Kerbloniai village, Miežiškiai area. Recorded by Evelina Skrebytė in 1997. Translated from the Aukštaitian dialect by Artihost.
Eines Tages aßen die Hirtenjungen zu Mittag. Beim Essen fiel ihnen ein Stückchen Brot auf die Erde. Die Spinne sah es, schnappte sich das Stückchen und trug es zu Gott, um ihm zu zeigen, dass die Hirten Brot auf den Boden werfen. Die kleine Ameise lief ihr hinterher in den Himmel, um zu sagen, dass die Spinne lügt.
Die Spinne kam bei Gott an und sagte:
– Herr Gott, diese Hirten achten das Brot nicht, sie werfen es auf die Erde. Bestrafe sie!
Die kleine Ameise lief und lief, bis sie fast in der Mitte durchriss. Sie kam bei Gott an und sagte:
– Gott, hör nicht auf sie. Sie lügt. Den Hirten ist ein Krümel aus Versehen auf die Erde gefallen.
Gott wurde so zornig, dass er der Spinne mit der Hand auf den Rücken schlug – und ein Buckel sprang heraus.
Seitdem hat die Spinne einen Buckel, und die Ameise ist in der Mitte eingeschnürt.
Erzählt von Paulina Skrebytė (geb. 1911), Dorf Kerbloniai, Gegend Miežiškiai. Aufgezeichnet von Evelina Skrebytė, 1997. Aus dem aukštaitischen Dialekt übersetzt von Artihost.
Un día los pastorcillos estaban almorzando. Mientras comían, se les cayó al suelo un trocito de pan. La araña lo vio, agarró el trocito y se lo llevó a Dios para enseñarle cómo los pastores tiran el pan al suelo. La hormiguita corrió tras ella hasta el cielo para decir que la araña mentía.
La araña llegó ante Dios y dijo:
– Señor Dios, estos pastores no aprecian el pan, lo tiran al suelo. ¡Castígalos!
La hormiguita corrió y corrió tanto que casi se partió en dos. Llegó ante Dios y dijo:
– Dios, no la escuches. Miente. A los pastores se les cayó una miga sin querer.
Dios se enfadó tanto que le dio a la araña un golpe en la espalda con la mano, y le salió una joroba.
Por eso la araña tiene joroba y la hormiga tiene la cintura partida.
Narrado por Paulina Skrebytė (nacida en 1911), aldea de Kerbloniai, zona de Miežiškiai. Recogido por Evelina Skrebytė en 1997. Traducción del dialecto aukštaitiano: Artihost.
Un jour, les petits bergers prenaient leur déjeuner. Pendant qu’ils mangeaient, un petit morceau de pain tomba par terre. L’araignée le vit, attrapa le morceau et l’apporta à Dieu pour lui montrer que les bergers jettent le pain par terre. La petite fourmi courut derrière elle jusqu’au ciel pour dire que l’araignée mentait.
L’araignée arriva auprès de Dieu et dit :
– Seigneur Dieu, ces bergers ne respectent pas le pain, ils le jettent par terre. Punis-les !
La petite fourmi courut, courut tant qu’elle faillit se couper en deux. Elle arriva auprès de Dieu et dit :
– Dieu, ne l’écoute pas. Elle ment. Les bergers ont laissé tomber une miette sans le vouloir.
Dieu se fâcha tellement qu’il frappa l’araignée dans le dos avec la main, et une bosse apparut.
Depuis, l’araignée a une bosse et la fourmi a la taille étranglée.
Raconté par Paulina Skrebytė (née en 1911), village de Kerbloniai, région de Miežiškiai. Recueilli par Evelina Skrebytė en 1997. Traduit du dialecte aukštaitien par Artihost.
Однажды пастушки обедали. Пока они ели, у них на землю упал кусочек хлеба. Паук это увидел, схватил кусочек и понёс его Богу – показать, как пастухи бросают хлеб на землю. Муравьишка побежал за ним на небо, чтобы сказать, что паук врёт.
Паук добрался до Бога и говорит:
– Господи Боже, эти пастухи хлеб не берегут, на землю бросают. Накажи их!
Муравьишка бежал-бежал так, что чуть не разорвался пополам. Прибежал к Богу и говорит:
– Боже, не слушай его. Он врёт. Пастухи нечаянно уронили крошку на землю.
Бог так рассердился, что ударил паука рукой по спине – и у того выскочил горб.
С тех пор у паука горб, а муравей перетянут посередине.
Рассказала Паулина Скребите (1911 г. р.), деревня Керблоняй, Межишкяйская округа. Записала Эвелина Скребите в 1997 г. Перевод с аукштайтского диалекта – Artihost.
Pažiūrėkite trumpą vaizdo įrašą ir paklausykite pasakos pradžios. Daugiau vaizdo įrašų – Artihost YouTube kanale.
Projektas
Aukštaičių kultūros aktualizavimas kolektyvine instaliacija, jungiančia skirtingų autorių interaktyvias keramikos skulptūras ir pasakas vaikams.

Aukštaičių kultūros aktualizavimas interaktyviomis meninėmis priemonėmis „Gyvapasakis“ yra unikalus pasaulio mastu keramikos skulptūrų ir pasakų simpoziumas, kurio metu siekiama sukurti kolektyvinę interaktyvią instaliaciją, jungiančią skirtingų autorių keramikos skulptūras ir pasakas vaikams.
Simpoziumas vyksta nuo 2023 m. gegužės 19 iki birželio 29 d. Panevėžio mieste: Artihost erdvėje, UAB „Midenė“ dirbtuvėse, Pragiedruliuose, Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje ir Marijonų parke.
Simpoziume dalyvauja 5 keramikai – skulptoriai – edukatoriai: Eugenijus Čibinskas, Kęstutis Krasauskas ir Vilmantė Žegulytė-Dvareckė iš Panevėžio, Giedrė Baltakytė iš Vilniaus, Noe Kuremoto iš Japonijos, profesionali istorijų žodžiu pasakotoja bei pasakojimo meno mokytoja Milda Varnauskaitė, Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnioji muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atstovė ir pasakų ekspertė dr. Jūratė Šleponytė, Panevėžio kraštotyros muziejaus etninės kultūros skyriaus vedėja Lina Vilienė.
Simpoziumas atkreipia dėmesį į sakytinės lietuvių kalbos išsaugojimo vertę ir meno prieinamumą interaktyviomis priemonėmis. Projekto metu įrengiama saugiam žaidimui pritaikyta, pasaką patirti kviečianti kultūrinė laisvalaikio erdvė. Menininkai kuria penkias (garsines) keramines kompozicijas / skulptūras, kviečiančias patirti pasaką per vizualiai išreikštą jos vaizdą, pasitelkiant Aukštaitijos regiono tautosaką.
Artihost – šiandien apsistok, pasidarbuok ir apsilankyk spektaklyje ar galerijoje, rytoj pradėk nuo jogos, susipažink su keliautojais iš viso pasaulio ir patyrinėk meno ir kultūros žemėlapį Panevėžyje. Laukiame jūsų arti Autobusų stoties ir Laisvės aikštės ir turime jums klausimą refleksijai „What kind of ART I HOST?“

Artihost
Savanorių a. 12
Centrinis įėjimas, 3 aukštas
Panevėžys
Tel.: +370 622 58334
hello@artihost.eu
Tripadvisor●●●●●●●●●●4.9 / 57 reviews



Events, Erasmus+ projects, residencies and hostel news from Panevėžys.